Pasaulinės elektroninės prekybos statistika ir tendencijos (2026)

2025 m. elektroninė prekyba sudarė 20,5 % pasaulinės mažmeninės prekybos, o iki 2028 m. ši dalis, kaip prognozuojama, išaugs iki 22,5 %. Pasaulinė elektroninė prekyba apima įvairias sritis: tarptautinę prekybą, verslą be sienų ir tarptautinę internetinę mažmeninę prekybą. Tačiau ne mažiau svarbu suprasti ne tik tai, kas yra pasaulinė elektroninė prekyba, bet ir tai, kas ji nėra. 

Elektroninė prekyba nebėra prabanga ar tik viena iš daugelio galimų strategijų. Šiandien verslui būti internete – būtinybė.

Vis dėlto elektroninė prekyba kelia daug klausimų: kur investuoti? Kuriose šalyse jūsų produktas geriausiai atitiktų rinkos poreikius? Kaip pritraukti pirkėjų iš kitų šalių? Kas svarbiausia: turinio vertimas, valiutų keitimas, naujos mokėjimo galimybės ar dar kažkas?

Šis vadovas padės priimti tokius sprendimus ir geriau suprasti, kaip keičiasi elektroninės prekybos rinka. Toliau apžvelgsime pasaulinę situaciją, aptarsime pagrindinius statistinius duomenis ir tendencijas, formuojančias elektroninę prekybą 2026 m. Taip pat sužinosite, kaip parengti tarptautinę strategiją pasitelkiant „Shopify“ prekybos sprendimus.

Rinkos apžvalga: pagrindiniai pasaulinės elektroninės prekybos rodikliai 2026 m. 

Pasaulinė elektroninė prekyba nuosekliai auga. Tačiau tai dar ne viskas – naudingiausią informaciją įmonių vadovai ras regioninėse apžvalgose ir veiklos rodikliuose.

Nuo spartaus augimo Lotynų Amerikoje iki stabilizuojamų krovinių gabenimo išlaidų – 2025 m. duomenys rodo, kokių galimybių galima tikėtis 2026 m. Štai svarbiausi rodikliai: 

• Pasaulinė dalis. Elektroninė prekyba 2025 m. sudarė apie 20,5 % pasaulinės mažmeninės prekybos, palyginti su 19,9 % 2024 m.
• Rinkos kontekstas. EMARKETER prognozės duomenimis, Kinija gerokai pakelia pasaulinį vidurkį. Jei neįskaitytume Kinijos, elektroninės prekybos dalis pasaulinėje mažmeninėje prekyboje siekia apie 12,8 %, todėl šis rodiklis geriau atspindi padėtį kitose rinkose. 
• Regioninis augimas. Lotynų Amerika pirmauja pagal augimo tempą – 2025 m. jis viršijo 12,2 %, o elektroninės prekybos apimtis pasiekė 191,25 mlrd. eurų. Ypač išsiskiria Meksika – jos augimo tempas rodo, kad 2026 m. elektroninės prekybos skvarba šioje šalyje gali viršyti JAV lygį. 
• Veiklos rodiklis. 2025 m. spalį vidutinis pasaulinis internetinių parduotuvių konversijos rodiklis siekė apie 1,58 %, nors jis skyrėsi priklausomai nuo prekių kategorijos ir naudojamo įrenginio.
• Logistikos naujienos. Gabenimo jūra išlaidos stabilizavosi. 2025 m. pabaigoje konteinerių gabenimo įkainiai sumažėjo 2 % iki 1 806 eurų už 40 pėdų ekvivalento vienetą (FEU), todėl sumažėjo tarptautinės prekybos išlaidų spaudimas, fiksuotas 2024 m. pradžioje.

Kartu šie duomenys atskleidžia pasaulinės elektroninės prekybos raidos kryptį ir veiksnius, į kuriuos didžiosios įmonės turėtų atsižvelgti planuodamos kitą tarptautinės plėtros etapą. 

Kas yra pasaulinė elektroninė prekyba?

Pasaulinė elektroninė prekyba – tai produktų ar paslaugų pardavimas į kitas šalis iš įmonės kilmės šalies, kuria paprastai laikoma įmonės įsteigimo ar registracijos vieta. Produktai ar paslaugos užsienio rinkose parduodami internetiniais pardavimo ir rinkodaros kanalais. 

Tarptautinės elektroninės prekybos privalumai:

• lengvesnė plėtra į užsienio rinkas naudojant lokalizuotas parduotuves ir rinkodarą;
• galima lengviau įvertinti produkto paklausą ir jo perspektyvas naujose rinkose; 
• trumpesni B2B pardavimo ciklai, nes pirkėjai gali savarankiškai ieškoti informacijos ir pirkti naudodamiesi skaitmeniniais sprendimais; 
• galima greičiau įsitvirtinti tarptautinėse rinkose be didelių pradinių investicijų į fizines prekybos vietas;
• lengviau pradėti tarptautinę prekybą, nes sumažėja kliūčių, susijusių su mokėjimais, valiutomis ir prekių gabenimu.

Šių privalumų reikšmė tampa dar akivaizdesnė įvertinus pasaulinės elektroninės prekybos rinkos dydį ir sparčiausiai augančias rinkas.

Kokio dydžio yra pasaulinė rinka šiandien (ir kas bus toliau)?

Prognozuojama, kad iki 2026 m. pabaigos pasaulinė elektroninės prekybos rinka pasieks 6,88 trln. eurų. Numatoma, kad per artimiausius kelerius metus šis skaičius dar labiau augs, o tai rodo, kad tarptautinė elektroninė prekyba internetiniams mažmenininkams suteikia vis daugiau galimybių. Prognozuojama, kad iki 2028 m. internetu bus vykdoma maždaug 22,5 % visos mažmeninės prekybos.

2025 m. pasaulinės elektroninės prekybos augimas sulėtėjo dėl makroekonominio spaudimo Kinijoje ir prekybos įtampos Šiaurės Amerikoje. Vis dėlto vidutinės trukmės perspektyvos išlieka palankios – tikimasi, kad elektroninės prekybos dalis visoje mažmeninėje prekyboje iki 2028 m. nuosekliai didės.

Regioninės perspektyvos

• APAC. Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas tebėra didžiausia pasaulyje mažmeninės ir elektroninės prekybos rinka. Nors Kinijai tenka dominuojanti 83 % rinkos dalis, Indijos ir Pietryčių Azijos indėlis į regiono augimą vis didėja. Pasauliniu mastu veikiantiems prekių ženklams tai reiškia, kad APAC tebėra vienas svarbiausių elektroninės prekybos paklausos regionų, tačiau augimą vis labiau skatina skirtingos jo rinkos. 
• LATAM. 2025 m. Lotynų Amerika buvo sparčiausiai augantis mažmeninės elektroninės prekybos regionas. Argentina, Brazilija ir Meksika kartu sudarė 84,5 % regiono mažmeninės elektroninės prekybos pardavimų. Prekių ženklai, gebantys pritaikyti mokėjimo būdus, kainodarą ir logistiką šioms rinkoms, turi puikias galimybes pasinaudoti šiuo augimu. 
• Šiaurės Amerika. 2025 m. elektroninės prekybos augimas Šiaurės Amerikoje sulėtėjo dėl muitų keliamo spaudimo ir sumažėjusio vartotojų pasitikėjimo, tačiau prognozuojama, kad 2026 m., stabilizuojantis rinkos sąlygoms, padėtis gerės. Prekių ženklams vertėtų išlikti lankstiems ir pasirengusiems prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.
• Europa. Vakarų Europos elektroninės prekybos augimas stabilizuojasi ties maždaug 4 % per metus ir, prognozuojama, tokį tempą išlaikys 2025–2029 m., o iki dešimtmečio pabaigos rinkos vertė turėtų viršyti 800 mlrd. eurų. Didiesiems mažmenininkams Europa yra brandi, tačiau stabili elektroninės prekybos rinka, kurioje augimo galimybių dažnai suteikia esamos veiklos optimizavimas, o ne plėtra į visiškai naujas kategorijas. 

Elektroninės prekybos užsakymų vykdymo paslaugas teikiančios bendrovės „ShipBob“ rinkodaros vadovas Casey Armstrongas priduria: „Nors elektroninės prekybos sektoriuje daug dėmesio skiriama Jungtinėms Valstijoms ir Kanadai, nemažai galima pasimokyti iš kitų didžiųjų tarptautinių rinkų, kuriose elektroninė prekyba auga dar sparčiau.“

„Prekybininkai, remdamiesi šiais duomenimis ir elektroninės prekybos paklausa šiose šalyse, gali keisti rinkas, kuriose parduoda. Būtent todėl „ShipBob“ atidarėme užsakymų vykdymo centrus Kanadoje ir Jungtinėje Karalystėje, o netrukus atidarysime dar vieną Australijoje.“ 

Pasaulinės elektroninės prekybos rinkos dydis ir struktūra atskleidžia tik dalį bendro vaizdo. Toliau panagrinėkime, kaip pirkėjai ir prekių ženklai iš tiesų elgiasi internete. 

Svarbiausi pasaulinės elektroninės prekybos statistiniai duomenys

Jei turite internetinę parduotuvę, svarbu sekti elektroninės prekybos naujienas, kad kuo labiau padidintumėte pajamas. Toliau pateikiami svarbiausi statistiniai duomenys iš viso pasaulio, kad būtumėte geriau pasirengę ateinantiems metams ir priimtumėte labiau pagrįstus sprendimus dėl pasaulinės plėtros.

Nors vien šie skaičiai neatskleidžia viso vaizdo, jie padeda suprasti veiksnius, lemiančius, kaip skirtingose rinkose pirkėjai ieško prekių, jas perka ir grąžina bei kaip jiems pristatomi užsakymai. 

Skaitmeninės piniginės dominuoja atsiskaitymuose visame pasaulyje

Kredito ir debeto kortelės nebėra dominuojantis atsiskaitymo būdas. Skaitmeninėms piniginėms dabar tenka 66 % pasaulinių išlaidų. Siekdami patenkinti pirkėjų lūkesčius, mažmenininkai siūlo įvairius mokėjimo būdus, įskaitant „Apple Pay“, „Google Pay“ ir populiariausius vietinius sprendimus. 

„Shopify“ tam siūlo „Shop Pay“ – integruotą spartųjį atsiskaitymą, užtikrinantį itin aukštą konversijos rodiklį, kuris padeda sumažinti kliūtis atsiskaitant ir palengvina pirkimą klientams visame pasaulyje. 

Tarptautinės elektroninės prekybos įmonės taip gali pritaikyti mokėjimo būdus skirtingoms rinkoms ir kartu užtikrinti nuoseklų atsiskaitymo procesą. 

Prekių grąžinimas sudaro vis didesnę sąnaudų dalį 

Buvo prognozuojama, kad 2025 m. JAV grąžintų prekių vertė sieks 849,9 mlrd. eurų, o Nacionalinės mažmeninės prekybos federacijos duomenys rodo, kad internetu įsigytų prekių grąžinimo rodiklis – beveik 15,8 %. Siekdami apsaugoti pelno maržas ir efektyviau valdyti grąžinamų prekių logistiką, prekių ženklai taiko griežtesnes grąžinimo taisykles ir naudojasi pažangesniais technologiniais sprendimais, pavyzdžiui, „Loop“ ir „Happy Returns“. 

Aiški elektroninės prekybos grąžinimų strategija ir, kur įmanoma, konkrečioms rinkoms pritaikytos grąžinimo galimybės dabar yra esminė pelningos elektroninės prekybos dalis.

2025 m. spalį pasaulinis konversijos rodiklis siekė vidutiniškai 1,58 %

„IRP Commerce“ duomenys rodo, kad pasauliniu mastu konversijos rodikliai prastėjo. Nors 1,86 % sumažėjimas gali atrodyti nedidelis, jis atspindi įvairių veiksnių, įskaitant infliaciją ir naudotojų patirtį, poveikį vartotojų sprendimams pirkti.

Didelėms įmonėms net ir nedideli konversijos rodiklio pokyčiai gali turėti reikšmingos įtakos pajamoms, todėl svarbu nuolat optimizuoti pirkimo procesą. 

Prognozuojama, kad iki 2033 m. pasaulinė B2C elektroninės prekybos rinka pasieks 9,8 trln. eurų 

2024 m. pasaulinės B2C elektroninės prekybos rinkos vertė siekė 5,2 trln. eurų, o iki 2033 m., kaip prognozuojama, išaugs iki 9,8 trln. eurų. Tai atitinka 6,63 % vidutinį metinį augimo tempą 2025–2033 m. 

Tolesnis elektroninės prekybos augimas suteiks prekių ženklams daugiau galimybių plėstis tarptautiniu mastu. Naudojantis tokiais sprendimais kaip „Shopify Managed Markets“ galima lengvai valdyti lokalizavimą, atitiktį teisės aktų reikalavimams ir vietinius mokėjimo būdus. 

Didelėms mažmeninės prekybos įmonėms šios ilgalaikio augimo prognozės rodo, kad verta iš anksto investuoti į tarptautinei plėtrai pritaikytą infrastruktūrą. 

Prognozuojama, kad iki 2028 m. socialinių tinklų prekybos rinka pasieks 1 trln. eurų 

Naujausi pasauliniai socialinių tinklų prekybos statistiniai duomenys rodo, kad 2025 m šios rinkos vertė pasiekė 821 mlrd. eurų ir tikimasi, kad iki 2028 m. viršys 1 trln. eurų.

Šį augimą skatina tai, kad tokios socialinių tinklų platformos kaip „TikTok“, „Instagram“ ir „YouTube“ suteikia vis daugiau galimybių apsipirkti tiesiog platformoje. Prie augimo taip pat prisideda populiarėjantis apsipirkimas internetu ir trumpų vaizdo įrašų turinys. 

Socialinių tinklų prekybai toliau augant, tarptautiniu mastu besiplečiantiems prekių ženklams bus vis svarbiau kurti patrauklų, konkrečioms rinkoms pritaikytą turinį, kad pasiektų pirkėjus ten, kur jie jau leidžia laiką. 

Pasaulinės tiekimo grandinės toliau persiorientuoja į naujus regioninius centrus

2025 m. pabaigoje įtampa pasaulinėse tiekimo grandinėse buvo sumažėjusi, palyginti su ankstesnių m. sutrikimais, o tokie rodikliai kaip NY Fed GSCPI artėjo prie neutralaus lygio. Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) duomenimis, tarptautinės įmonės pertvarko tiekimo grandines, vis daugiau veiklos perkeldamos į Pietryčių Aziją, Rytų Europą ir Centrinę Ameriką. Šis dar pandemijos m. prasidėjęs procesas ir toliau spartėja. 

Ypač svarbiu gamybos centru tampa Pietryčių Azija – tiesioginės užsienio investicijos ASEAN šalyse išaugo 10 % ir pasiekė rekordinius 225 mlrd.

Tarptautiniu mastu veikiantiems elektroninės prekybos prekių ženklams šie pokyčiai reiškia, kad tiekimo grandinės bus atsparesnės, bet sudėtingesnės, todėl lanksčios atsargų valdymo ir logistikos strategijos tampa vis svarbesnės siekiant sėkmingai plėstis tarptautinėse rinkose.

Krovinių gabenimo įkainiai sumažėjo nuo 2025 m. pabaigoje pasiektų aukštumų 

Konteinerių gabenimo įkainiai gerokai sumažėjo, palyginti su dideliais svyravimais 2024 m. pradžioje. „Drewry“ pasaulinis konteinerių indeksas 2025 m. lapkričio 27 d. siekė 1 806 eurus už FEU, o spalį buvo nukritęs iki 1 669 eurų.

Pagrindiniuose prekybos maršrutuose įkainiai stabilizuojasi. Pavyzdžiui, maršrute Šanchajus–Los Andželas jie siekia apie 2 196 eurus už FEU, todėl planuojant 2026 m. išlaidas galima remtis stabilesniais rodikliais. 

Stabilizuojantis krovinių gabenimo įkainiams, tarptautiniu mastu veikiantys elektroninės prekybos prekių ženklai gali tiksliau prognozuoti išlaidas ir atitinkamai koreguoti kainodarą bei pelno maržas skirtinguose regionuose. 

Pasaulinės elektroninės prekybos tendencijos, į kurias verta atkreipti dėmesį

Toliau aptariamos tendencijos grindžiamos pirmiau pateiktais statistiniais duomenimis ir atskleidžia, kaip besikeičiantis pirkėjų elgesys, medijų vartojimo įpročiai ir verslo veiklos pokyčiai formuoja pasaulinės elektroninės prekybos strategijas 2026 m. ir formuos jas ateityje. 

1. Pasaulinis infliacijos spaudimas

2025 m. infliacijos poveikis tebebuvo juntamas visame elektroninės prekybos sektoriuje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse vartotojų kainos 2025 m. birželį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 4,2 %, o 43 % vartotojų didžiausiu rūpesčiu įvardija augančias kainas. Prognozuojama, kad pasaulinis infliacijos lygis 2026 m. sieks 3,65 %, todėl vartotojai ir toliau jaučia finansinį spaudimą. 

Dėl to vartotojai gali tapti jautresni kainoms, o mažėjanti paklausa gali neigiamai paveikti pardavimus ir pelną. Buvo prognozuojama, kad 2026 m. pirkėjams kaina bus svarbesnė už lojalumą prekių ženklui, nes infliacija ir toliau riboja jų biudžetus. 

Kai kurie elektroninės prekybos verslai renkasi omnikanalės rinkodaros strategijas. Bendraujant su klientais įvairiuose sąlyčio taškuose galima užtikrinti sklandžią apsipirkimo patirtį ir taip bent iš dalies sušvelninti infliacijos poveikį vartotojų išlaidoms.

Kad išliktų konkurencingi, elektroninės prekybos prekių ženklai turėtų aktyviai reaguoti į rinkos pokyčius ir ieškoti būdų, kaip sumažinti infliacijos poveikį savo veiklai. Tai apima kainodaros ir akcijų peržiūrą skirtinguose regionuose kintant sąlygoms.

2. Vis daugiau vartotojų apsipirks išmaniaisiais telefonais

Vartotojai vertina patogumą, todėl vis dažniau internetu apsiperka naudodami mobiliuosius telefonus. Ir tai nėra trumpalaikė tendencija. Mobilioji prekyba sparčiai auga – prognozuojama, kad 2026 m. jos rinkos vertė pasieks 2,4 trln. eurų, o iki 2034 m. vidutinis metinis augimo tempas sieks 9,5 %. 

Mobilioji prekyba apima apsipirkimą internetu naudojant mobiliuosius įrenginius, tokius kaip išmanieji telefonai ar planšetės. Prognozuojama, kad mobilioji elektroninė prekyba per artimiausius kelerius metus toliau sparčiai augs. Prekių ženklų mobiliosios programėlės, 5G ryšys ir apsipirkimas socialiniuose tinkluose suteikia vartotojams vis daugiau galimybių patogiai apsipirkti telefonu. 

2025 m. 76 % Z kartos atstovų norimų produktų atrado socialiniuose tinkluose, o 39 % ten juos ir pirko. 56 % JAV tūkstantmečio kartos atstovų per pastaruosius tris mėnesius taip pat buvo pirkę socialiniuose tinkluose. Ateityje galima tikėtis dar daugiau prekių ženklų apsipirkimo programėlių, SMS ir „Facebook Messenger“ rinkodaros kampanijų bei mobiliesiems įrenginiams skirtų sprendimų, padedančių didinti pirkėjų įsitraukimą ir skatinančių pirkti. 

Pasaulinės elektroninės prekybos vadovams tai reiškia, kad pirmenybę reikėtų teikti mobiliesiems įrenginiams pritaikytai apsipirkimo patirčiai – įskaitant lokalizuotas programėles, atsiskaitymo procesus ir žinutes – o ne laikyti mobiliuosius įrenginius antriniu kanalu.

3. Prijungtoji televizija ir mažmeninės prekybos medija tampa vis svarbesniais reklamos kanalais 

Prijungtoji televizija (CTV) yra 33,35 mlrd. eurų vertės kanalas, kurio vertė, kaip prognozuojama, iki 2027 m. pasieks 41 mlrd. eurų. Srautinėms transliacijoms dabar tenka  44,8 % viso televizijos žiūrėjimo laiko – daugiau nei antžeminei ir kabelinei televizijai kartu sudėjus. Taip pat buvo prognozuojama, kad 2025 m. išlaidos reklamai mažmeninės prekybos medijoje pasieks 58,79 mlrd. eurų, o didžioji dalis papildomų išlaidų teks „Amazon“ ir „Walmart“ tinklams. 

Vienos plataus vartojimo prekių (CPG) kategorijai priklausančios saldumynų ir konditerijos gaminių įmonės CTV reklamos kampanija padėjo padidinti pardavimus 15,4 %. Kampanijoje buvo taikomos dvi auditorijos atrankos strategijos: viena buvo skirta kuo platesnei auditorijai pasiekti, o kita – konkrečiau VIZIO žiūrovams, atsisakiusiems kabelinės televizijos, siekiant paskatinti papildomą pardavimų augimą. 

Kampanija padėjo pasiekti naujus pirkėjų segmentus ir parodė, kad CTV gali būti veiksminga siekiant pritraukti konkurentų klientus bei vartotojus, anksčiau nepirkusius nei konkretaus prekių ženklo, nei tos kategorijos produktų. Rezultatai taip pat rodo, kad CTV gali padėti tiek didinti prekių ženklo žinomumą, tiek užtikrinti išmatuojamą pardavimų augimą. 

Toliau augant mažmeninės prekybos medijos tinklams ir CTV, tarptautiniu mastu veikiantys prekių ženklai gali pasitelkti šiuos kanalus naujoms rinkoms išbandyti ir jų auditorijoms pasiekti, nekuriant didelių vietinių komandų nuo pat pirmos dienos.

4. Greitesnis pristatymas visiems, kad ir kur būtų klientas

Vis didesni greito pristatymo lūkesčiai keičia pasaulinę elektroninę prekybą. Mažmenininkai susiduria su dvigubu spaudimu – kontroliuoti logistikos išlaidas ir patenkinti augančius vartotojų lūkesčius dėl pristatymo greičio.

Logistikos, ypač paskutinės mylios pristatymo, išlaidos yra viena pagrindinių kliūčių siekiant elektroninės prekybos pelningumo, ypač Europoje ir Artimuosiuose Rytuose. 

Vis dėlto prognozuojama, kad du trečdaliai pristatymų iki 2029 m. bus įvykdomi tą pačią arba kitą dieną. Tai rodo, kad greitas pristatymas tampa įprastu vartotojų lūkesčiu. 

Kadangi vis daugiau vartotojų mažmenininkus renkasi ir pagal pristatymo greitį, šių lūkesčių nepateisinančios įmonės rizikuoja prarasti klientus konkurentams.  Rinkose, kuriose pristatymo greitis tampa svarbia pasiūlymo klientui dalimi, elektroninės prekybos įmonėms tenka tobulinti tarptautinių užsakymų vykdymo ir pristatymo procesus. 

Siekdami patenkinti greito pristatymo paklausą, mažmenininkai daug investuoja į logistikos infrastruktūrą, ypač į automatizuotus nedidelius užsakymų vykdymo centrus. Šie mažesni sandėliai įrengiami arčiau miestų ir pirkėjų, todėl užsakymus galima pristatyti greičiau ir efektyviau. Apie 64 % mažmenininkų tikisi, kad per artimiausius penkerius metus tokių automatizuotų centrų daugės, o jų plėtra padės patenkinti augančią elektroninės prekybos ir greito pristatymo paklausą.

5. Darbo jėgos valdymo optimizavimas pasitelkiant DI 

Darbo jėgos sąnaudos didėja 85 % mažmenininkų, todėl 2026 m. keičiasi jų strategija – užuot samdę daugiau darbuotojų, mažmenininkai vis dažniau darbo jėgą optimizuoja pasitelkdami DI.

Nors 86 % mažmenininkų teigia, kad DI jau padeda didinti veiklos efektyvumą, jo teikiamomis galimybėmis kol kas naudojamasi nevienodai. Daugiau nei 80 % didžiųjų mažmenininkų 2025 m planavo didinti DI naudojimo mastą (35 % planavo DI naudojimą didinti reikšmingai), tačiau tik maždaug trečdalis komandų pranešė apie reikšmingą produktyvumo padidėjimą. 2026 m. konkurencinį pranašumą suteiks ne vien DI diegimas, bet ir darbo procesų pertvarkymas, kad būtų galima visapusiškai išnaudoti jo galimybes.

DI daugiausia pasitelkiamas dviejose srityse: 

• Darbo grafikų sudarymas pagal paklausą. 69 % mažmenininkų tikisi didesnio lankytojų srauto, o 73 % numato pardavimų augimą, todėl iš anksto nustatyti fiksuoti grafikai tampa problema. Pasitelkdami DI darbo grafikams sudaryti, mažmenininkai gali sumažinti darbuotojų trūkumo riziką ir geriau pritaikyti darbo jėgos sąnaudas prie realių paklausos svyravimų. 
• Klientų aptarnavimo automatizavimas. DI keičia darbuotojų vaidmenis, perimdamas įprastas klientų aptarnavimo užduotis. Buvo prognozuojama, kad 2025 m. DI savarankiškai išspręs 30 % klientų aptarnavimo atvejų, o iki 2027 m. šis skaičius pakils iki 50 %. Taip darbuotojams tenka mažiau pasikartojančių klientų užklausų ir jie gali daugiau dėmesio skirti didesnę vertę kuriančioms pardavimo ir užsakymų vykdymo užduotims. 

Tarptautinėms elektroninės prekybos komandoms DI gali padėti pritaikyti darbuotojų skaičių prie paklausos skirtinguose regionuose ir plėsti klientų aptarnavimą įvairiomis kalbomis, kartu gerinant klientų patirtį.

Visos šios tendencijos atskleidžia tolesnę pasaulinės elektroninės prekybos raidos kryptį. Jos daro įtaką sprendimams dėl kainodaros, pardavimo kanalų, užsakymų vykdymo ir darbo jėgos, kuriuos prekių ženklams tenka priimti kuriant ar plėtojant tarptautinės prekybos strategiją.

Kaip sukurti tarptautinės elektroninės prekybos strategiją

Tarptautinės omnikanalės elektroninės prekybos strategijos kūrimas gali atrodyti sudėtingas, tačiau pirmiausia sutelkus dėmesį į kelias pagrindines sritis šį procesą galima gerokai palengvinti. Dabar, kai jau žinote rinkos situaciją ir pagrindines tendencijas, metas aptarti svarbiausius tarptautinės plėtros aspektus.

Sritys, į kurias elektroninės prekybos įmonėms verta sutelkti dėmesį: 

Kainodara

Nustatydami kainas skirtingose rinkose, tarptautinės elektroninės prekybos mažmenininkai susiduria su dviem pagrindiniais klausimais: valiutų konvertavimu ir akcijų taikymu. Kalbant apie kainas skirtingomis valiutomis, verta išsiaiškinti, kaip kainos suvokiamos konkrečioje rinkoje. Vakarų šalyse įprasta kainas užbaigti devynetu, o tokiose šalyse kaip Kinija geriausia naudoti apvalų skaičių.

Planuojant akcijas, ypač užsienio rinkose, reikėtų atsižvelgti į įvairius veiksnius, lemiančius vartotojų jautrumą kainai. Tinkamai suderinus kainodarą ir akcijas galima padidinti tiek pajamas, tiek pelną.

Mokėjimai

Planuojant atsiskaitymo būdus tarptautinei elektroninei prekybai, reikėtų suteikti galimybę atsiskaityti bent debeto ir kredito kortelėmis bei skaitmeninėmis piniginėmis, pavyzdžiui, „Apple Pay“ ir „Google Pay“. Taip pat verta pasiūlyti „pirk dabar, mokėk vėliau“ (BNPL) galimybes.

Kai kurios elektroninės prekybos platformos ir pasaulinės prekyvietės siūlo savo mokėjimo sprendimus.  Naudojantis „Shopify Payments“ galima lengvai nustatyti pagrindinius atsiskaitymo būdus savo elektroninėje parduotuvėje ir pasiūlyti konkrečioms rinkoms įprastus mokėjimo būdus, sumažinant rankinio konfigūravimo poreikį.

Klientų aptarnavimas

Klientų aptarnavimas svarbus nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio vietoje yra jūsų klientai. Daugumoje šalių įprasti klientų aptarnavimo kanalai yra telefonas, el. paštas ir tiesioginiai pokalbiai internetu. 

Gabenimas ir logistika

Planuojant tarptautinę prekybą svarbu gerai apgalvoti, kaip produktai pasieks pirkėjus, nes jų gabenimas gali sudaryti nemažą išlaidų dalį. Kad tarptautinis siuntimas būtų sklandus, pagalvokite, kaip pašalinti kuo daugiau trukdžių. Palyginkite skirtingų vežėjų įkainius, nurodykite numatomą pristatymo laiką, išsiaiškinkite taikomus mokesčius ir, jei reikia, apribokite tam tikrų produktų pardavimą kai kuriose šalyse.

Stabilizuojantis krovinių gabenimo įkainiams ir trumpėjant pristatymo laikui, prekių ženklai turi daugiau galimybių tikslinti klientams nurodomus pristatymo terminus ir optimaliau paskirstyti atsargas skirtinguose regionuose. 

Net ir turint gerai parengtą strategiją, tarptautinė prekyba kelia su valiutomis, muitais ir teisės aktų reikalavimų laikymusi susijusių iššūkių. „Shopify“ padeda juos spręsti paprasčiau. 

Plėskite veiklą greičiau su „Shopify Markets“

Mūsų turimi duomenys rodo, kad 30 % jūsų internetinės parduotuvės lankytojų ateina iš tarptautinių rinkų. Anksčiau šiuos lankytojus paversti pirkėjais buvo gerokai sudėtingiau nei vietinius klientus.

Naudodami „Shopify Markets“ galite paprasčiau valdyti tarptautinę prekybą ir tokius sudėtingus jos aspektus kaip teisės aktų reikalavimų laikymasis, muitai, siuntimas ir valiutų konvertavimas. Šis „Shopify“ tarptautinės prekybos sprendimas vietoje jūsų pasirūpina daugeliu sudėtingiausių pasaulinės elektroninės prekybos aspektų. 

Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikos prekių ženklai, naudojantys šią funkciją, gali prekiauti vidutiniškai 14 naujų rinkų, todėl į naujus regionus galima plėstis lengviau, su mažesne rizika ir kartu didinti pajamas.